Vaistinė veronika

Vaistinė veronika - daugiametis augalas su šliaužiančiu šakniastiebiu ir gulsčiais, įsišaknijančiais iki 30 cm. ilgio kylančia viršūne stiebais. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantytais kraštais. Visas augalas apaugęs plaukeliais. Žiedynai -  lapų pažastyse susitelkusi kekė. Vainikėlis mėlynas, žydras, kartais baltas.

Vaistinė veronika žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais, sėklos subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Vaisius- dvilizdė dėžutė. Sėklos smulkios, plikos. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis, kurias išnešioja vėjas.

Vaistinė veronika auga pievose, miško aikštelėse, pamiškėse, tarp krūmų, šlaituose. Sutinkama visoje respublikoje. Dažna, tačiau didesnių sąžalynų nesudaro.

Vaistams vartojama augalo žolė. Ji pjaunama žydėjimo metu. Džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, paskleidus plonu sluoksniu. Žalia žolė nekvepia, išdžiuvusi maloniai kvepia, aitriai kartoko skonio.

Žaliavoje yra raugintų, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, glikozidų: aukubino, veronicino; eterinio aliejaus, sakų, cukraus, saponinų, vitaminų.

Tai apetitą žadinantis ir sutraukiantis vaistas. Vaistinės veronikos nuoviras geriamas persišaldžius, kosuliui palengvinti, sergant skrandžio ir žarnyno ligomis.

Nuoviru išoriškai gydomi odos paraudimai, pleiskanojimas, išbėrimai, niežulys. Augalas turi raminamųjų savybių, todėl vartojamas nuo galvos skausmo ir nemigos.