Pietinė stumbražolė

Pietinė stumbražolė - daugiametis retakeris 30-50 cm. aukščio su labai trumpais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plonas, liaunas. Lapai 3-4mm pločio, viršutiniai be lapkočių. Žiedynas - 4-6 cm. ilgio piramidiška arba vienašalė šluotelė. Varputės rusvos, sidabriškos, trižiedės. Tarp pirštų pertraukus stumbražolės lapą, lieka balti kvapūs milteliai.

Pietinė stumbražolė žydi balandžio-gegužės mėnesiais, sėklos subręsta birželio mėnesį. Dauginasi sėklomis. Auga retuose miškuose, kirtimuose, vandens telkinių pakrantėse. Rytinėje ir pietinėje Lietuvoje apyretis, šiaurinėje dalyje visai neauga.

Taip pat Lietuvoje sutinkama kvapioji stumbražolė (Hierochloe odorata). Apyretė.
Stumbražolės yra reti augalai, jų natūraliose augimvietėse rinkti negalima. Jas patartina auginti soduose, daržuose arba gėlynuose. Gyvuliai, išskyrus stumbrus, stumbražolių neėda.

Augalams žydint nupjaunama trečdalis kerelio. Džiovinama nuo tiesioginės saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Sausa žaliava dedama į popierinius maišelius ir laikoma sausoje vietoje. Vartotina dvejus metus.

Stumbražolių žaliavoje yra kumarinų, ferulo, melilioto rūgščių, eterinio aliejaus, mineralinių ir kitų medžiagų. Lapuose - vitamino C.

Stumbražolės nuoviras žadina apetitą, padeda sergant plaučių tuberkulioze. Antžeminės dalies nuoviru galima paskaninti gėrimus, arbatą, žuvies pramonės gaminius. Augalas turi kumarino, dėl to maloniai kvepia ir vartojamas degtinės antpilams.