Geltonoji žiognagė

Geltonoji žiognagė - daugiametis 30-70 cm. aukščio žolinis augalas su storu šliaužiančiu rusvai rudu šakniastiebiu. Stiebas stačias, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai su 1-3 poromis šoninių skiaučių; stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, bekočiai arba trumpakočiai. Žiedai pavieniai ant stačių žiedkočių stiebo ir šakų viršūnėje. Vainiklapiai šviesiai geltoni.

Geltonoji žiognagė žydi gegužės-rugsėjo mėnesiais. Vaisius - riešutėlis. Dauginasi sėklomis, kurias išplatina miško žvėreliai.

Auga pievose, krūmynuose, pamiškėse, pakelėse, parkuose, dykvietėse, miško aikštelėse. Mėgsta derlingas augimvietes. Sutinkamas visoje respublikoje. Dažnas.
Iš graikiško žodžio (geyo) - kvepiu. Augalo šakniastiebiai kvepia gvazdikėliais.

Vaistams vartojami šakniastiebiai su šaknimis. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Nuvalomi, nuplaunami šaltu vandeniu ir džiovinami ore arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 50°C temperatūroje. Išdžiuvę šakniastiebiai išlieka geltoni, savito kvapo. Tinka naudoti trejus metus.

Augalo šakniastiebiuose yra iki 30 proc. rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, kurio sudėtyje yra eugenolio; dervų, cukraus, krakmolo, dažinių bei mineralinių medžiagų.

Geltonosios žiognagės preparatai turi sutraukiančių savybių, malšina uždegimus. Jos nuoviras geriamas kraujuojant iš virškinamojo trakto bei viduriuojant.

Žiognagės šakniastiebių nuoviras vartojamas kaip karštį mažinantis vaistas. Taip pat tinka burnos ertmės ir gerklės uždegimams gydyti. Sumaišytas su kitais augalais dedamas į vonias rachitu ir skrofulioze sergantiems vaikams.

Jauni švieži žiognagės lapai ir ūgliai vartojami salotoms, sriuboms gaminti. Šaknis, įdėta į alų, suteikia jam specifinį prieskonį ir apsaugo nuo surūgimo. Šaknis vartojama kaip gvazdikėlių pakaitalas.