Paprastoji pušis

Paprastosios pušys yra visžaliai, 20-40 m. (vidutiniškai - 25 m, daugiausiai - 50 m.) aukščio medžiai. Pušies ūgliai žalsvi, šakelės plikos, truputį blizgios. Spygliai 4-7 cm. ilgio, melsvai arba pilkšvai žali, prie ūglių prisisegę po du. Ant šakelių spygliai išsilaiko 2-3 metus. Kankorėžiai kiaušiniški, su trumpais koteliais.

Paprastųjų pušų vyriškieji strobilai geltoni, moteriškieji- rausvi. Jie subręsta gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Mikrosporas (jos dažnai neteisingai vadinamos žiedadulkėmis) išnešioja vėjas. Kankorėžiuose sėklos sunoksta po 17-18 mėnesių. Paprastosios pušys auga miškuose, pelkėse, sodinamos parkuose, pakelėse, prie sodybų. Dažniausiai įsikuria smėlio dirvožemiuose, bet aptinkamos ir tarpinėse pelkėse, aukštapelkėse, tik tokiose buveinėse medžiai būna žemi, lėtai auga. Gali augti ir labai šarmingame, ir labai rūgščiame dirvožemyje. Paprastosios pušys paplitusios visoje Lietuvoje, tačiau retai pasitaiko žemumose, kuriose vyrauja derlingi dirvožemiai. Sudaro grynus medynus.

Lietuvoje pušynai užima apie 40 procentų visų miškų. Didžiausi jų plotai pietinėje ir rytinėje šalies dalyse. Augančios pušys į orą išskiria baktericidinių savybių turinčių fitoncidų, todėl oras pušynuose daug švaresnis negu kituose miškuose. Neatsitiktinai sanatorijas ir gydyklas, ypač sergantiems plaučių ligomis, nuo seniai buvo stengiamasi statyti pušynuose.

Iš paprastųjų pušų pagaminti preparatai gana plačiai naudojami tiek liaudies, tiek šiuolaikinėje medicinoje. Jais gydomos inkstų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų, gleivinių ligos, reumatas. Pumpurų nuoviras skatina šlapimo skyrimąsi ir palengvina atsikosėjimą, padeda nuo artrito, juo skalaujama burnos ertmė. Vonios su pušų spyglių ekstraktu arba nuoviru šalina nuovargio sukeltus negalavimus, mieguistumą, raminamai veikia nervų sistemą, veiksmingos sergant odos ligomis. Eteriniais aliejais gydoma astma, bronchitas ir kai kurios infekcinės kvėpavimo takų ligos. Terpentinas naudojamas kirmėlėms varyti, o kaip išoriniai vaistai- įtrynimams, nuo sąnarių ligų. Pušų sėklos vartojamos gydant bronchitą, tuberkuliozę, infekcines šlapimo pūslės ligas.

Pumpurai skinami per žiemą iki ankstyvo pavasario, jiems pradėjus brinkti. Pumpurus skinti galima nuo vyresnių nei 10 metų amžiaus pušų žemutinių šakų. Nuskinti pumpurai džiovinami gerai vėdinamoje vėsioje patalpoje.

Medienos dulkės, susidarančios ją apdorojant, taip pat sakai ir eteriniai aliejai jautriems žmonėms gali sukelti alergiją ir dermatitą. Eterinių aliejų negalima vartoti kaip vidinių vaistų, jeigu jų nepaskyrė gydytojas.

Sudžiovintas ir sumaltas vidinis paprastųjų pušų žievės sluoksnis badmečiais būdavo maišomas su miltais ir iš jų kepta duona. Lenkijoje jauni ir dar sultingi paprastųjų pušų ūgliai mirkomi sirupe, iš kurio paskui gaminamas gaivusis gėrimas. Kartais jauni ūgliai valgomi švieži, jų dedama į padažus. Spygliai audinius dažo gelsvai ruda, kankorėžiai- rausvai geltona spalva.

Spygliuose esantys terpenai stabdo augalų sėklų dygimą. Iš paprastųjų pušų gaunami sakai, o iš jų distiliuojamas terpentinas, kuris plačiai naudojamas kaip tirpiklis, lakų gamyboje ir medicinoje. Išdistiliavus iš sakų terpentiną, lieka kanifolija, reikalinga lituojant, muzikos instrumentų stygoms tepti. Iš sakų ir medienos gaminama geros kokybės derva. Iš spyglių gaunamas eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje, kvapų terapijoje ir medicinoje. Sakingos šaknys tinka krepšiams pinti. Paprastųjų pušų mediena lengva, minkšta, lanksti ir patvari, joje nemažai sakų. Naudojama statybose, baldų ir popieriaus pramonėje, tinka kurui.