Vaikų pyktis ir mokymas jį suvaldyti

Vaikai savo nepasitenkinimą dažniausiai išreiškia pykčiu, o kartais net įniršiu. Pyktis reiškia, kad vaikas jau yra pasiekęs tam tikrą brandos laipsnį, nes tam, kad pyktų vaikas turi tikėti tam tikrais dalykais ir pasitikėti tam tikrais žmonėmis. Jaudulio ir įniršio išgyvenimai neretai būna labai skausmingi ne tik vaikui, bet ir tėvams. Kur benueitų su vaiku, kuris nemoka suvaldyti įniršio, - į parduotuvę, teatrą, svečius - tėvai jaučia pastovią įtampą. Nes toks vaikas, negavęs norimo daikto (saldainio, žaislo, mašinėlės iš draugo), ima reikalauti jo visokiais būdais - gali nenumaldomai verkti, maldauti, kaulyti, tikėdamasis, kad gaus arba trypti kojomis, pulti muštis, spardytis ir pan. Save kontroliuojantis vaikas supranta, kad kitą kartą, jeigu jis įnirš ir išlies tą įniršį, negavęs trokštamo daikto, mama jo nesives į parduotuvę. Todėl jis ramiai palauks kito karto.

Tėvai turėtų išmokyti vaikus suvaldyti pyktį. Kaip tai padaryti? Reikėtų ne tik mokyti valdyti pyktį, bet ir parodyti, kaip elgtis vaikui sunkiose situacijose. Geriausia yra pradėti nuo savęs - nerėkti auklėjant vaiką, bet ramiai ir nuosekliai laikytis savo nuostatų. Kai vaikas įniršta, užuot jį perrėkus, reikėtų ramiai pasakyti, kad riksmas, įniršis ir durų daužymas jums yra nepriimtinas elgesys ir kad tai turės pasekmių. Ramiai paaiškinti, kokios bus pasekmės. Jeigu vaikas kartas nuo karto pyksta ar įniršta, geriausiai parodyti, kad tai nėra tinkamas būdas pasiekti norimo tikslo. Pavyzdžiui, jei vaikas supyksta parduotuvėje, kai pasakote, kad nepirksite šiandien saldainių, tai jūsų ramus elgesys ir tos pačios nuostatos laikymasis, parodo vaikui, kad ši jo taktika - niršti, spiegti ar pan. - yra neveiksminga. Kai kurie vaikai elgiasi agresyviai, nes nežino kito būdo jausmams išreikšti. Todėl reikia padėti vaikams atpažinti jausmus ir išreikšti juos tinkamu būdu.

Kaip tai daryti? Geriausiai padeda:

• atidumas ir dėmesys - išklausykite ir išgirskite, ką vaikas sako, gerbkite jo norą kalbėti apie jam reikšmingus dalykus. Vaikai, kaip ir suaugę žmonės, patiria tų pačių jausmų ir sunkumų dėl ryšių su draugais, meilės, sekso, išgyvena nesėkmes, atstūmimą. Tik vaikų protai ir kūnai tiesiog nėra tam pasiruošę.
• saugumas ir rūpestingumas - parodykite, kad jums rūpi vaikų problemos, išgyvenimai. Palaikykite vaikus, jų savivertę tiek pergalių, tiek nesėkmių atvejais.
• skatinimas nepanirti į pyktį ar liūdesį - padėkite vaikui užsiimti mėgiama veikla, užuot graužusis, pykus ar liūdėjus. Paskatinkite išeiti pasivaikščioti su draugais, pasportuoti, paskaityti knygą. Kitoks užsiėmimas padeda lengviau išgyventi pyktį ar liūdesį.
• mokymas spręsti problemas. Vaikus reikia mokyti ne atidėti, ne vengti problemų, bet jas spręsti. Turėdami įgūdžių, vaikai susidūrę su sunkiomis jiems situacijomis, užuot smurtavę, pagalvos apie pasekmes ir kitus elgesio būdus.
• geras pavyzdys - stebėkite savo pykčio reakcijas ir savo pykčio įveikos būdus. Pagalvokite, ar esate geras pavyzdys vaikui? Ar norite, kad Jūsų vaikas, kuris taip žavisi ir myli Jus, elgtųsi kaip Jūs?
• gero elgesio skatinimas - nuolatos pagirkite vaiką už jo gerus darbus. Kai tik pastebėsite, kad vaikas susivaldo, neišlieja pykčio jam sudėtingoje situacijoje, pagirkite jį. Tai stiprina vaiko norą gerai elgtis. Vaiko stipriųjų pusių, jo talento puoselėjimas yra daug veiksmingesnė auklėjimo priemonė nei kritika ar bausmė.