Kaip saugoti vaikų sveikatą vasarą?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai sako, kad vaikams vasaros poilsis būtinas dėl rudens ir žiemos laikotarpiu įvykusių organizmo pokyčių.

Dėl didelio mokymosi krūvio pavasarį sumažėja vaikų darbingumas, vaikai ima skųstis nemiga, galvos skausmais. Rudenį ir žiemą dauguma vaikų perserga įvairiomis peršalimo ligomis, labai sumažėja viso organizmo atsparumas.

Mokslininkų nuomone, tuo metu vaikų organizmas patiria ultravioletinį nepakankamumą. Nustatyti sezoniniai, ypač ikimokyklinio amžiaus vaikams, organizmo reaktyvumo svyravimai - pavasarį visi imunobiologiniai reaktyvumo rodikliai blogesni negu rudenį. Be to, pavasarį ryški vaikų, ypač mokyklinio amžiaus, hipodinamija. Visa tai gali būti vaikų organizmo nusilpimo, atsparumo ligoms sumažėjimo priežastis, kurią gali pašalinti arba bent jau sumažinti jos neigiamą įtaką organizmui tinkamai organizuotas vaikų vasaros poilsis.

Vasaros laikotarpiu augančio organizmo sveikatą teigiamai veikia ilgas buvimas gryname ore, judėjimas, organizmo grūdinimas, tinkamas dienos režimas (įvairių vaikų veiklos rūšių kaitaliojimas, pakankamas ir visavertis miegas), sveika mityba. Šie ir kiti faktoriai aktyvina medžiagų apykaitą, kartu stimuliuoja augimą ir vystymąsi, stiprina organizmo atsparumą įvairių neigiamų mikroklimato faktorių poveikiui bei ligoms.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena ir nepamiršti kai kurių taisyklių:

Jei vaikas nėra užsigrūdinęs, prieš pradedant maudymąsi būtina apsiprasti su vandeniu. Negalima maudytis labai sušilus, arba, priešingai, labai sušalus. Vandenyje reikia kuo daugiau judėti. Žalinga maudytis „iki pamėlynavimo" ir todėl pajutus pirmą šiurpulį, reikia išlipti iš vandens. Vaikai, nemokantys plaukti, turi dėvėti tinkamo dydžio gelbėjimosi liemenę. Negalima upėje, tvenkinyje vaikams maudytis be priežiūros, nes atsitikus nelaimei, pradėjus skęsti, nebus kam suteikti pagalbos. Ekspertų nuomone, vaikai skęsta tyliai. Iki penkerių metų jie nesupranta, kas gręsia vandenyje ir tiesiog panyra be jokio garso. Ir tai vyksta žaibiškai. Į vandenį įpuolęs vaikas gurkšteli vandens, nugrimzta ir, nepraėjus nei minutei, praranda sąmonę. Vadinasi, jei vaikas, ypač jaunesnis nei penkerių metų, yra šalia vandens telkinio, jam apsaugoti reikia ypatingos priežiūros.

Ir deginantis saulėje nereikėtų prarasti saiko. Daugeliui žmonių atrodo, kad intensyvus įdegis yra normalu. Deja, dar nemažai vaikų, jaunuolių ir tėvų įdegimą vertina kaip patrauklumo ir geros sveikatos simbolį. Maži vaikai (iki 5 m. amžiaus) visai neturėtų specialiai „degintis". Medikai teigia, kad vaikams iki 14 m. nereikėtų leisti odai parausti dėl saulės poveikio, nes tai jau yra I laipsnio nudegimo požymis. Didžiausias pavojus yra tas, kad neigiami odos pokyčiai vystosi nepastebimai ir nebeišnyksta. Tyrimai įrodė, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-ties ar net 30-ties metų. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologiniai odos pakitimai - pigmentinės dėmės, apgamai, odos vėžys. Odos vėžys dažniau išsivysto tiems, kurie vaikystėje buvo nusvilę saulėje iki pūslių.

Einant į paplūdimį su vaikais, būtinai jiems ir sau paimkite galvos apdangalus ir skėtį nuo saulės bei apsauginį kremą. Ne pro šalį ir akiniai nuo saulės. Vaikas tiesioginiuose saulės spinduliuose gali būti trumpai (5-7 min.), nes vaikučio oda labai jautri ir greitai nudega saulėje, jis turi vilkėti medvilniniais drabužėliais. Geriausias laikas - iki 11 val. ryte ir po 16 val. pavakary. Kaitrią dieną mažylius geriau laikyti medžių šešėlyje ar po skėčiu nuo saulės, būtina įsidėmėti, kad smėlis ir vanduo atspindi saulės spindulius ir sustiprina jų poveikį. Jei vaikas žaidžia ne po skėčiu nuo saulės, o šalia jo, odelė labiau nukenčia, nei būnant toli nuo skėčio, kuris taip pat atspindi saulės spindulius. Paplūdimyje žaidžiančių vaikų galvos turi būti uždengtos medvilniniais galvos apdangalais, o kūnas tepamas apsauginiu nuo saulės kremu.

Apsauginiai kremai nuo saulės būna įvairių SPF filtrų (sun protection factor - saulės apsauginis faktorius): minimaliai apsaugantys - SPF 2-12, vidutiniškai apsaugantys - SPF 12-30, stipriai apsaugantys - SPF 30 ir daugiau. SPF faktorius parodo, kiek laiko galima būti saulėje, nenukenčiant nuo UV saulės spindulių. SPF faktoriaus skaičių padauginus iš 20 min., tiek laiko gausime apsauginio kremo nuo saulės veikimo laiką minutėmis. Maudantis, gausiai prakaituojant apsauginio kremo veikimo laikas sutrumpėja trečdaliu. Todėl būtina pakartotinai teptis kremą po prausimosi, maudynių ar nusišluosčius kūną rankšluosčiu. Mažam vaikui patartinas kremas, turintis SPF 30. Didesnės apsaugos nuo saulės kremą (SPF 30-50) reikėtų rinktis būnant saulėje vidudienį, atostogaujant pietų šalyse, kur saulės aktyvumas didesnis. Apsaugines priemones nuo saulės tinkamai vartojant nuo vaikystės, galimybė susirgti odos vėžiu sumažėja net 70 proc.

Jei odelėje yra apgamų, vaiką ypač reikia saugoti nuo saulės, nes apgamuose esantis pigmentas melaninas gali supiktybėti, todėl reikia būtinai naudoti stipresnį apsauginį kremą. Apgamo užklijavimas pleistru nepadės, nes pleistras vis tiek praleidžia saulės spindulius, be to, apgamas nuolat yra traumuojamas, todėl didėja vėžio išsivystymo rizika.

Vasaros metu vaikams reikia valgyti daugiau uogų, daržovių, vaisių, kad organizmas prisisotintų vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Tačiau reikėtų priminti, kad prieš valgant daržoves, uogas ir vaisius, reikia gerai juos nuplauti, nes galima užsikrėsti įvairiomis kirmelėmis, bei užkrečiamomis žarnyno ligomis. Karštomis dienomis, būtina gerti daug skysčių, geriausiai paprasto ar mineralizuoto vandens arba arbatos bei vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto.

Vaikai turėtų kuo daugiau vaikščioti pėsčiomis, žaisti gryname ore, važinėtis dviračiu, riedučiais. Tačiau oras, kuriuo jie kvėpuoja turi būri kuo švaresnis. Vaikų, gyvenančių didesnio oro užterštumo aplinkoje, plaučiai vystosi lėčiau nei vaikų, gyvenančių švaresnėje aplinkoje. Ypač jautrūs oro taršai yra vaikai, turintys kvėpavimo sistemos, širdies kraujagyslių sutrikimų, sergantys astma. Ilgalaikis oro taršos poveikis siejamas su vėžinių susirgimų išsivystymu.

Kad vaikas kuo mažiau kvėpuotų užterštu oru, Vaikų sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos specialistai siūlo:

Riboti vaikų buvimo lauke laiką, kai skelbiama padidėjusi kietųjų dalelių ir ozono koncentracija aplinkos ore, ypač vidurdienį, po pietų. Jei tai būtina, aktyviai judėti lauke geriau rytinėmis valandomis.

Judrius, sporto žaidimus gryname ore organizuoti kuo toliau nuo pramoninių rajonų, intensyvaus eismo kelių. Riboti vaikų buvimą šalia intensyvaus eismo gatvių, kadangi didesni teršalų kiekiai nustatomi 50-100 m. atstumu nuo gatvių.

Drausti šalia mokyklų, vaikų žaidimo aikštelių, gyvenamųjų namų stovėti automobiliams su užvestu varikliu.

Visada rinktis kelią eiti pėsčiomis ar važiuoti dviračiu kuo toliau nuo intensyvaus eismo gatvės, vengti transporto kamščių.

Drausti vaikams pardavinėti laikraščius, miško gėrybes ir kt. arti intensyvaus eismo gatvių, sankryžose.

Jei kelionė mieste kamščiuose trunka daugiau nei 30 min., verčiau rinktis aplinkinį kelią ar viešąjį transportą.

Vaikams lankantis miške, parke įkyrūs ir geliantys uodai, mašalai ar įsisiurbusi erkė gali apkrėsti pavojingomis ligomis: erkiniu encefalitu, Laimo liga ir kitomis. Vienas iš apsisaugojimo būdų, t. y. naudoti uodus ir erkes atbaidančias priemones, kitaip vadinama repelentais. Tačiau reikia atminti, kad vaikų oda itin jautri, todėl repelentas ją gali sudirginti. Vaikams iki 3 metų ant odos visai nepatartina repelentų nei purkšti, nei tepti.

Gulintį vežimėlyje mažylį kur kas geriau nuo vabzdžių saugoti apdengus tinkleliu. Iš bėdos galima papurkšti ar patepti vežimėlio kraštus, palaukti kol išdžius, ir tada paguldyti vaiką. Geriau papurkšti ar patepti drabužius, palaukti kelias minutes, kol išdžius, ir tada aprengti vaiką. Kadangi vaikai mėgsta kišti pirštus į burną, nereikėtų repelentų naudoti ant vaikų plaštakų.

Negalima naudoti repelento ir ant tų kūno vietų, kuriose yra odos pakenkimų (įpjovimų, žaizdų, sudirgusi oda).

Nepurkškite produkto (aerozolio) tiesiai ant veido. Nupurkškite produktu delnus ir jais tepkite veidą, saugodami akis ir burną.

Sugrįžus į patalpas, odą būtina nuplauti su prausimosi priemonėmis, o drabužius, jei jie buvo apdoroti repelentais - išskalbti.

Ypač svarbu neleisti vaikams šiomis priemonėmis naudotis savarankiškai, laikyti jiems nepasiekiamoje vietoje.

Nuo seno žinomi ir dvisparnių kraujasiurbių nubaidymui naudojamos natūralios kvapiosios medžiagos (citrinos, mėtų, gvazdikų ir kitų aromatinių augalų eteriniai aliejai), tačiau jų veikimo laikas yra gana trumpas.

Tačiau, jei po vabzdžio įgėlimo atsiranda bėrimų, ištinsta visa galūnė, tinsta veidas, tampa sunkiau kvėpuoti, svaigsta galva, tuomet reikia kreiptis pagalbos į medikus.

Vasarą aktyvus vaikų fizinis judėjimas dažnai būna susijęs su įvairiomis traumomis. Siekiant išvengti traumų, būtina dėvėti šalmus, kelių bei alkūnių apsaugos priemones. Būtų gerai, jei vaikai dėvėtų ir apsaugines pirštines.

Organizuojant vaiko laisvalaikį, labai svarbu tėvams kiek galima dažniau būti su vaikais, kartu sportuoti, iškylauti ir pan. Vaikams tai suteiks daug džiaugsmo. Atostogaujant vasarą su gera nuotaika, dar labiau aktyvėja energijos apykaita, geriau vystosi vaiko nervinė sistema.