Populiarėja tėvystės atostogos

Žmona darbe, vyras namie su mažyliu. Dar neseniai Lietuvoje tai buvo sunkiai įsivaizduojama. Dabar tokių šeimų yra bent pustrečio tūkstančio. Ir jų vis daugėja - tėvystės atostogos populiarėja.

Stebėjosi vyro sprendimu

Tėvystės atostogų vieniems metams Viktoras Trofimišinas išėjo 2004 m. vasarą ir buvo vienas pirmųjų vyrų Lietuvoje, apsisprendęs tokiam žingsniui.

"Sulaukiau ne vieno kvietimo dalyvauti televizijos šou. Tiesa, manęs prašė kalbėti apie neigiamus tokio žingsnio aspektus. Neva aš gailiuosi, man sunku. Atsakiau, kad galiu kalbėti tik gerai. Ir dabar manau, jog tėvystės atostogos - vienas nuostabiausių dalykų, nutikusių mano gyvenime", - glostydamas penkiametei dukrai Julijai plaukus kalbėjo Viktoras.

Aplinkiniams, ypač vyrams, Viktoro sprendimas kėlė nuostabą. Klausimą "Tikrai tu, o ne žmona išėjo vaiko priežiūros atostogų?" vyriškiui teko girdėti ne kartą, ir ne iš vieno žmogaus.

Su keblumais Viktoras tąsyk susidūrė ir valdiškose įstaigose. "Užpildžius reikiamus dokumentus "Sodroje", darbuotoja iš pradžių atsisakė juos priimti sakydama, kad žmona turi pati ateiti ir rašyti motinystės atostogų prašymą. Kai išsiaiškinome, kad atostogų einu aš, o ne žmona, teko kulniuoti pas kitą darbuotoją. Čia vėl buvau apipiltas klausimais, kodėl prašyme mano, o ne žmonos pavardė. Dabar viskas kitaip. Tėvystės atostogomis pasinaudojo ne vienas vyras ir tai nieko nebestebina", - pasikeitusiu visuomenės požiūriu džiaugėsi Viktoras.

Sprendimą priėmė kartu

Iki žinios apie šeimos pagausėjimą, Vaidos ir Viktoro Trofimišinų namuose jau lakstė dvi mergaitės - septynerių Justina ir trejais metais už ją jaunesnė Marija.

"Jas užaugino žmona, aš tik padėjau. Po Vaidos širdimi pradėjus spurdėti trečiajai dukrelei žinojome, kad vaiko priežiūros atostogų šįkart eisiu aš. Toks buvo mudviejų sprendimas", - pasakojo daugiavaikis tėvas.

Apsispręsti sutuoktiniams tąkart nebuvo sunku - Vaidai reikėjo užbaigti Kauno Lapių vidurinės mokyklos statybas ir pasiruošti naujiems mokslo metams. O Viktoras turėjo kuo daugiau laiko praleisti prie knygų - jo laukė paskutinieji žurnalistikos studijų metai.

Naujas įstatymas dėl tėvystės atostogų šeimai buvo palankus, tačiau dar reikėjo sulaukti darbdavio pritarimo. "Savo viršininko palankumu šiuo klausimu neabejojau", - kolegų supratingumu džiaugėsi žurnalisto duoną kremtantis vyriškis.

Sunkiausia - naktį

Kadangi Julija, kuriai rytoj sueis penkeri, - ne pirmas Trofimišinų vaikas, mintis apie mažiausios dukrelės priežiūrą Viktoro nė kiek nebaugino.

"Žinoma, kai kurie dalykai užsimiršo. Teko prisiminti, kaip tinkamai maudyti kūdikį, laikyti jo galvutę, maitinti, kad neužspringtų", - pasakojo Viktoras. Kai vyriškiui pritrūkdavo žinių, į pagalbą skubėdavo po vienu stogu gyvenantys žmonos tėvai ir sesuo.

"Klausiate apie sauskelnes? Tai tikras išsigelbėjimas tėvams. Pirmąją dukrą sukdavome į vystyklus. Daugiau viskas paprasta: kūdikis, jei neserga, verkia tik tuomet, kai nori valgyti arba kai palos šlapios. Pakeiti - ir ašaros baigiasi. Mišinukus taip pat nesunku paruošti. Beje, galiu dukrelei suleisti vaistų", - įgyta patirtimi džiaugėsi Viktoras.

Vienintelis dalykas, kurio vyriškis per visus metus taip ir neišmoko, - prabusti nuo menkiausio vaiko cyptelėjimo. "Jei žmona nepažadindavo, mažoji ilgai verkdavo, kol pamatydavo prie lovelės palinkusį tėtį. Čia, matyt, ir yra vienas tėvystės ir motinystės skirtumų. O visa kita vienodai gerai gali atlikti ir mama, ir tėtis", - įsitikinęs pašnekovas.

Nieko nespėdavo

Manydamas, kad per tėvystės atostogas turės daugiau laisvo laiko, kurį galės skirti mokslams, Viktoras smarkiai klydo. Vos pabudusi Julija dienos ritmą surikiuodavo pagal savo planą.

"Nors sėdėjau namie, nieko nespėjau. Paruošiu košelę, pamaitinu, užmigdau, sėdu prie knygų. Nespėju perskaityti kelių puslapių, jau girdžiu, kad mažoji lovelėje kruta. Vėl maitinu, žaidžiu, nešioju ant rankų, keičiu sauskelnes. Ir taip ratas sukosi kiekvieną dieną", - savo dienotvarkę prisiminė vyras.

Pritrūkęs dienos, pradėjo mokytis naktimis: vienoje rankoje - knygos, užrašai, kitoje - vežimėlio rankena ir buteliukas su arbata. "Mokėmės kartu. Ir baigiamąjį darbą kartu rašėme", - žvilgtelėdamas į mažąją pagalbininkę nusijuokė Viktoras.

Nepaisant darbo kabinete kartu praleistų naktų, pirmasis žodis, išsprūdęs iš mažosios Julijos lūpų, buvo "mama". Viktoras tam neteikia itin daug reikšmės: "Visų mūsų dukrų žodyne šis žodis įrašytas pirmas."

Paklaustas, ar dar kartą ryžtųsi panašiems išbandymams, trijų vaikų tėtis tikino apie tai nesusimąstęs: "Apie ketvirtą vaiką kol kas negalvojome. Žinoma, niekada nesakau niekada. Jei taip atsitiktų, spręstume pagal susiklosčiusią padėtį."

Palankios aplinkybės

Tėvystės atostogų šiuo metu išėjusiam žurnalistui Evaldui Utyrai kol kas neteko patirti, ką reiškia ryte žmoną išlydėti į darbą, o pačiam visą dieną likti namie su mažyliu. Taip sutapo, kad kai daugiau nei prieš mėnesį jaunas vyras atsidėjo pusantrų metų sūnaus Simono Kosto priežiūrai, žmona Žygintė jau buvo nėštumo atostogose.

"Moteris laukiasi, o namie dar sukiojasi mažas vaikas. Tokiu atveju jai labai sunku. Ir kai atsirado galimybė pabūti kartu ir žmonai padėti, ja pasinaudojau", - pasakojo E.Utyra, ant rankų sūpuodamas antrąją savo atžalą - vos prieš tris dienas gimusią dukrelę.

Taikydamiesi prie vaikų poreikių sutuoktiniai ryžosi dar vienam pokyčiui: pakeitė butą ir iš ketvirto aukšto nusileido žemiau, kad su mažyliais būtų patogiau išeiti į kiemą.

Kreivų žvilgsnių nepastebi

Evaldas didvyrio nevaidina - atvirai prisipažįsta, jog likti vienam su naujagimiu namie ilgesniam laikui būtų sunku. "Pusantrų metų Simonas Kostas - visai kas kita. Jau galime ir kaip vyras su vyru pasišnekėti, - šyptelėjo tėtis. - Vyrams prižiūrėti kūdikį - milžiniškas iššūkis jau vien dėl to, kad gamta nesuteikė galimybės maitinti vaiką. Todėl pirmaisiais mėnesiais su mažyliu privalo būti mama."

O ar prie aktyvios veiklos įpratusiam vyrui nesunki sėdėjimo namie dalia? Evaldas moja ranka: "Man tai tikrai nesunku. Džiaugiuosi, kad pavyko atitrūkti nuo darbų. Vis dėlto darbas neturi būti pagrindinis gyvenimo tikslas - jis tėra priemonė, kad turėtum ką valgyti. O jeigu gali kurį laiką nedirbti ir pabūti su šeima, kodėl tuo nepasinaudoti?"

Tačiau auginti vaikus taip pat yra darbas, ir net labai sunkus. Bet vyrams gali būti sunku ir dėl psichologinių priežasčių. Anot sociologų, daugiau nei pusė Lietuvos visuomenės karštai pritaria nuostatai, jog vyras privalo dirbti ir išlaikyti šeimą, o ne sėdėti namie su vaikais.

"Skaičiau, kad tų požiūrių yra visokių, bet kai su Simonu Kostu darbo metu vaikštinėjame po miestą, nematau jokių kreivių žvilgsnių", - tikino jaunas tėtis. Beje, jo pastebėjimu, vaikų žaidimų aikštelėse su mažyliais sukiojasi ne tik moterys, bet ir nemažai vyrų: "Matyt, taip pat atostogauja. Ir puiku."

Mažylius auginančių tėčių daugėja

Motinystės (tėvystės) pašalpa vis dažniau skiriama tėčiams. Ją šių metų pirmą ketvirtį gavo 2660 vyrų, tuo pat metu pernai - 990.

Šiemet, palyginti su praėjusių metų duomenimis, vyrų, pasinaudojusių teise į motinystės (tėvystės) pašalpas, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - 2008 m. pirmą ketvirtį vyrai sudarė 3,32 proc., o 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu - 6,08 proc. visų motinystės (tėvystės) pašalpų gavėjų.

Motinystės (tėvystės) pašalpa, kol vaikui sukaks dveji, vidutiniškai per mėnesį buvo mokama 43 740 asmenų.

Vis daugiau vyrų linkę pasinaudoti ir jiems priklausančia teise į tėvystės pašalpą, kuri mokama, kol vaikui sukanka mėnuo. 2006 m. tėvystės pašalpa buvo skirta 3085, 2007 m. - 9185, 2008 m. - 12 304, o šiemet per pirmą ketvirtį - 3151 vyrui.