Įsibėgėjant uogų sezonui, vykdoma jų kontrolė

Prasidėjus vasarai ir uogų sezonui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip ir kiekvienais metais, vykdo realizuojamų uogų kontrolę rinkoje. Tikrinimų metu atrenkami mėginiai laboratoriniasm tyrimams, tikrinama ar uogos atitinka saugos, kokybės ir prekybos standartų reikalavimus ar vartotojams pateikiama tinkama informacija apie uogų kilmę. Nustačius, kad uogos nesaugios, neatitinka kokybės ar prekybos standartų reikalavimų, draudžiama jas pardavinėti.

Uogų sezono metu, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute kasmet atliekami jų laboratoriniai tyrimai pesticidų, sunkiųjų metalų likučiams nustatyti, matuojamas radioaktyvumo lygis, tiriama galima tarša helmintais ir kt. 2009 metais buvo ištirta 11 braškių, bruknių mėginių. 2010 metais - 26 braškių, spanguolių, mėlynių mėginiai. Visų tirtų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Pastarosiomis dienomis Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje buvo ištirti 7 braškių mėginiai pesticidų ir sunkiųjų metalų (kadmio) likučiams nustatyti. Mėginiams atrinktos ne tik lietuviškos, bet ir lenkiškos, ispaniškos bei olandiškos kilmės uogos. Visų tirtų mėginių laboratorinių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jau keletą metų vykdo maisto taršos stebėsenos programą, pagal kurią atliekama nuolatinė cheminių teršalų likučių stebėsena įvežtuose, importuotuose ir Lietuvoje išaugintuose augaliniuose produktuose.
Pagal šią programą kiekvienais metais ištiriama apie 400-500 vaisių ir daržovių mėginių, didžiausias dėmesys skiriamas pesticidų kiekiui nustatyti.

Prasidėjus braškių sezonui Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektoriai turgavietėse tikrina, ar braškės atitinka kokybės ir saugos reikalavimus.

Patikrinimų metu tikrinama visų turgaus prekiautojų parduodamų braškių kokybė, jų ženklinimas, kilus įtarimams, atrenkami braškių mėginiai laboratoriniams tyrimams. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek lietuviškoms braškėms, tiek iš kitų Europos Sąjungos, tiek iš trečiųjų šalių atvežtoms braškėms taikomi vienodi reikalavimai.

Prekybos centruose ir turgavietėse parduodamos braškės turi atitikti minimalius reikalavimus - jos turi būti sveikos, nesugedusios, švarios, nepažeistos kenkėjų, be jokio pašalinio kvapo ar skonio. Be to jos negali būti parduodamo nuplautos. Jei braškės pradėjusios pūti ar gesti, maisto produktų inspektoriai neleidžia tokios produkcijos pardavinėti, taiko atitinkamas poveikio priemones.

Uogos - vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis

Uogos nuo seno vertinamos ne tik dėl savo skoninių savybių, bet ir dėl maistinės vertės. Uogose gausu vitaminų (A, E, B grupės, PP, C) ir kt., mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo), skaidulinių medžiagų, daugiausiai celiuliozės ir pektino. Maistinės skaidulos normalizuoja žarnyno veiklą, turi įtakos mažinant cholesterolio kiekį kraujyje.

Vaisiai ir uogos sveikos mitybos piramidėje užima vieną iš pagrindinių raciono dalių, uogų rekomenduojama suvalgyti iki 2 stiklinių per dieną.

1997-2007 m. Lietuvoje atliktų faktinės mitybos tyrimų duomenimis Lietuvos gyventojai vartoja nepakankamai šviežių vaisių ir uogų - jų suvartojimo kiekis sumažėjo nuo 173 iki 86,06 g per dieną.

Uogų pasirinkimas ir vartojimas

Specialistai rekomenduoja šviežias uogas suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2-3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pasitaikė taip, kad abejojate įsigytų uogų šviežumu - suvalgykite jas per pirmąsias 24 valandas. Nupirktas uogas reikėtų iš karto patikrinti ar jos nesupelijusios, perrinkti, plaukti uogas reikėtų tik prieš vartojimą.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios jas reiktų laikyti vėsioje vietoje. Rekomenduojama optimali uogų laikymo temperatūra yra nuo -1 iki +1 oC, spanguolėms nuo 2 iki 5 oC, santykinė drėgmė
90 - 95 %.

Daržuose, miškuose ir soduose augančios uogos yra veikiamos įvairiausių aplinkos veiksnių ir gali būti užterštos įvairias patogeniniais mikroorganizmais, plintančiais per vandenį ir dirvą ar platinamais gyvūnų ar paukščių. Parazitai, rota virusai, hepatito A sukėlėjai, bakterijos Salmonella, E. coli, Bacillus, Clostridium, Listeria monocytogenes ir kiti mikroorganizmai su nuotekomis patekę į dirvą ar paviršinius vandenis gali užteršti uogas. Todėl net ir savame sode nuskintas uogas būtina nuplauti. Tam geriausia naudoti geriamąjį, tekantį vandenį.